Išplėstinis mokymo programos vadovas

Tema 4.  Asmeninių kompetencijų  vertinimas ir asmeninio tobulinimo plano rengimas.

 

Tikslas Gebėjimų, skirtų nustatyti ir įvertinti kompetenciją konkrečioje situacijoje, tobulinimas.Susipažinimas ir supratimas apie savęs vertinimo kompetencijų modelį.
Metodai Paskaita naudojant skaidrių demonstracijas, situacijų modeliavimas, lietaus minčių mokymas, diskusija, pratybos ir grupinės užduotys, parodančios būtinas socialinio verslininko kompetencijas ir jų lygį, fasilitavimas.
Ištekliai Kompiuteris, projektorius. Dideli, spalvoti popieriaus lapai.
Mokymo procesas Mokymas organizuojamas atrenkant aktyvų mokymąsi, remiantis dalyvių patirtimi, įžvalgomis ir realaus gyvenimo pavyzdžiais. Mokymosi aplinka yra skirta suteikti dalyviams žinių ir supratimo apie vertinimo procesus, aktyviai dalyvaujant, planuojant ir įgyvendinant savo idėjas. Vertinimo procesų suvokimas įgyjamas tikrinant ir vertinant realius socialinio verslo pavyzdžius.

Bus pristatyta teorinė dalis modelis- „Kompetencijos vertinimas / savęs vertinimas“. Vertinimo/ pagrįstas garsiu Amerikos psichologu ir mokytoju B.S. „Bloom“ taksonomija. Bus pateikta informacija apie tai, kokios kompetencijos, specifiniai gebėjimai ir asmeninės savybės turi turėti andragogus, kad būtų galima įvertinti atitinkamą socialinio verslininko kompetenciją.Darbas grupėse po 5-6asmenis.

Kiekviena grupė pasirenka konkretų socialinio verslo modelį  ir nustato, kokio socialinio poveikio tikimasi ir kokios specialios socialinės verslininkų kompetencijos yra reikalingos norint plėtoti pasirinktą verslo veiklą ir koks  socialinis poveikis.

Grupės rezultatai aptariami bendroje sesijoje. Individuali užduotis.Kiekvienas dalyvis įvertina savo kompetencijas, nustatytas grupinio darbo metu, remiantis „Bloom“ taksonomijos modeliu.refleksija porose. Individuali užduotis :

Individualus kompetencijų plėtros plano kūrimas. Šios užduoties metu dėstytojas aktyviai dalyvauja patarėjas. Refleksija porose

 

Medžiagos

     Socialinių verslininkų kompetencijų vertinimo /įsivertinimo metodas.

     Socialinio verslininko asmeninio tobulėjimo plano rengimas.

Įvadas

Socialinis verslas yra sparčiai besikeičiančio pasaulio tvaraus vystymosi žodis. Štai kodėl žinios, įgūdžiai ir nuostatos gali padėti piliečiams rasti asmeninį tobulėjimą, rasti darbą ir aktyviai dalyvauti gerinant visuomenės socialinį gyvenimą.

Kokie yra pagrindiniai elementai, kurių reikia laikytis kuriant socialinę įmonę ir kaip galima išmokti valdyti tuos elementus? Šiame skyriuje bus aprašytas metodas, pagal kurį bus galima įvertinti reikalingas kompetencijas.


Mokymo tikslai

– supažindinti su savęs vertinimo metodu, kurio pagalba kiekvienas gali įvertinti savo kompetencijas ir kokios kompetencijų trūksta arba yra silpnos, kad galėtumėt vykdyti planuojamą veiklą;

– socialinio verslininko asmeninio tobulėjimo plano rengimas.

Metodas

Kompetencijų vertinimo / savęs įsivertinimo tikslas – nustatyti esamas asmens žinias, įgūdžius ir išteklius, atskleisti juos kaip stipriąsias puses ir būti pasirengusiems naudoti juos socialiniam verslui pradėti, spręsti problemas ir sunkumus.

Todėl kompetencijos vertinimai dažnai rengiami kaip „įgūdžių ir žinių kontroliniai sąrašai“, kuriuos asmuo gali laikyti tam, kad galėtų bet kada vertinti savo veiklos rezultatus. Yra skirtingi kompetencijos vertinimo / savęs vertinimo metodai. Šios mokymo dalies metodika bus naudojama kaip keturių pakopų metodas ir „Bloom“ taksonomijos mokymo priemonė.

4-žingsnių sistema

4

1 žingsnis. Pagrindinis klausimas – kokia socialinė problema yra pasirengta spręsti? Ar tai svarbu bendruomenei? Ar svarbu ir kodėl jums tai svarbu? Kokios kompetencijos reikalingos sprendžiant šią problemą? Atsakydami į pateiktus klausimynus, įgūdžių lygis, žinios gali būti generuojamos.

2 žingsnis. SSGG analizė pasirinktam verslo tipui ir vertinimas pagal socialinio poveikio aspektą.

3 žingsnis.Vertinti asmenines kompetencijas socialinio poveikio požiūriu.

4 žingsnis. Asmeninio tobulėjimo plano rengimas – tai reiškia, kad kai kurie žinių trūkumai yra akivaizdūs, kai vertinamos kompetencijos ir kurias reikia tobulinti.

 

Bloom’o taksonomija

Kiekvienam darbui reikia specialių žinių ir įgūdžių. Tai varijuoja priklausomai nuo darbo tipo ir sudėtingumo. Kompetencijų vertinimo procesas suteikia galimybę ugdyti įgūdžius ir žinias įvairiais lygiais, kuriuos žmonės turi turėti atlikant įvairius darbus. Taigi, kokie yra asmens įgūdžių, žinių ir nuostatų lygis? Mes remiame plačiai naudojamų kompetencijų vertinimo lygio metodą – „Bloom“ taksonomiją. Kompetencijos vertinimas grindžiamas garsaus Amerikos psichologo ir pedagogo B.S. Bloom sukurta švietimo veiklų taksonomija pagal kognityvinės veiklos lygius. 1990 m. B. Bloomo studentas Lorin Anderson šiek tiek pakeitė pradinį taksonomijos modelį, pakeisdamas tikslų pavadinimą ir tvarką (1 lentelė).

  1. Daiktavardžių keitimas atitinkamais veiksmažodžiais
  2. Pakeista veiksmažodžių eilę (paskutiniai du lygiai buvo pakeisti).

Paveiksle parodyta paprasta  ir patikslinta Bloom‘o kurta taksonomija struktūra.

Lentelė1.

5

 

Pažiūrėkime abi šias pataisas išsamiai.

1.Atsiminimas: Prisiminkite informaciją ir parodykite anksčiau įgytos medžiagos, informacijos ar žinių atmintį (gali būti faktai, terminai, pagrindinės sąvokos ar atsakymai į klausimus).

2.Suvokimas: parodyti faktų ir idėjų supratimą organizuojant, lyginant, verčiant, interpretuojant, pateikiant aprašymus ir nurodant pagrindines idėjas.

3.Pasiekimas: naudokite informaciją naujose ar pažįstamose situacijose, kad išspręstumėte problemas naudodami įgytus faktus, žinias, taisykles ir metodus.

4.Analizavimas: Išnagrinėti ir padalinti informaciją į dalis, suprasdami priežastis ar motyvus; daryti išvadas ir rasti įrodymų, patvirtinančių apibendrinimus.

5.Vertinimas: išreikšti ir ginti nuomones, priimant sprendimus dėl informacijos, idėjų autentiškumo ar darbo kokybės pagal tam tikrus kriterijus.

6.Sukurti: organizuoti, integruoti ir panaudoti koncepcijas į naują planą, produktą ar pasiūlymą; rinkti informaciją kitaip.

analize

Auksčiau pateikta lentelė rodo, kurie asmens įgūdžiai yra aukštesnio ar žemesnio lygio.

Sukūrus pažintinę taksonomiją, vienas iš pačių Bloom minėtų trūkumų buvo tas, kad buvo esminis skirtumas tarp jo „žinių“ kategorijos ir penkių kompetencijų vertinimo lygių, nes šie lygiai buvo susiję su intelektiniais gebėjimais ir įgūdžiais, susijusiais su sąveika tarp žinių rūšių.

6

Žinių matmenys:

Faktinės žinios yra žinios, kurios yra pagrindinės tam tikroms disciplinoms. Šis aspektas yra susijęs su esminiais faktais, terminologija, detalėmis ar elementais, kuriuos studentai turi žinoti ar žinoti, kad suprastų discipliną arba išspręstų joje iškilusią problemą.

Konceptualios žinios yra klasifikacijos, principų, apibendrinimų, teorijų, modelių ar struktūrų žinios, susijusios su konkrečia disciplina.

Procedūrinės žinios – tai informacija ar žinios, kurios padeda mokiniams daryti kažką specifinio iš dalyko ar studijų srities. Jis taip pat susijęs su tyrimo metodais, labai specifiniais ar baigtiniais įgūdžiais, algoritmais, metodais ir konkrečiomis metodikomis.

Metakognityvinės žinios yra savojo pažinimo ir konkrečių pažinimo procesų suvokimas. Tai strateginė ar reflektyvi žinia apie tai, kaip spręsti problemas, pažintines užduotis, įtraukti kontekstines ir sąlygines žinias ir savęs pažinimą.

Remiantis Bloom‘o taksonomijos tikslais galima vertinti vertybines kompetencijas.

 

 

Pažinimo efektyvumo lygiai Kompetencijos apibrėžtis Kompetencijos vertinimo kriterijus Vertinimo įrankiai
Žinios Žinios pasiekiamos atminties pagrindu Gebėjimas prisiminti, atpažinti faktus, sąvokas, taisykles, teorijas. Interviu žodžiu, raštu, testai
Supratimas Supratimo lygis Gebėjimas savais žodžiais pasakyti, interpretuoti Pasakoja, esė, e. laiškas, nurodymų vykdymas.
Taikymas Pripažinimo procedūra Gebėjimas prisitaikyti, apskaičiuoti, išspręsti, nurodyti Užduotys, testai, pratimai
Analizė Suvokimo suvokimas Gebėjimas išskirti, išskirti, atpažinti priklausomybę Planavimas, portfelis, projektas
Sintezė Gebėjimas prisitaikyti, perduoti žinias (abstrakcijas, taisykles, įstatymus, teorijas) skirtingose situacijose. Gebėjimas susieti, sujungti, apibendrinti medžiagą, atrasti vidinius ir tarpdisciplininius ryšius Moksliniai darbai, portfelis, projektas
Vertinimas Gebėjimas suskaidyti visą į dalis, elementus Gebėjimas įvertinti, numatyti vertinimo kriterijus turi savo nuomonę. Projektas, tyrimai, portfelis, ataskaitos, pristatymai.

Galime pasikliauti emocine taksonomijos sritimi. Emocinis taksonomijos laukas suteikia reikšmę žmogaus vidiniam augimui ir keliui nuo savimonės iki vertybių sistemų elgesio. Kiekvienas emocinio aktyvumo lygis atitinka skirtingus rezultatus.

 

Pažinimo efektyvumo lygiai Kompetencijos apibrėžtis Kompetencijos vertinimo kriterijus Vertinimo įrankiai
Gauti Noras priimti ir suprasti skirtingas nuomones Gebėti stebėti, klausytis, pasirinkti, grožėtis, atpažinti vertingą elgesį. Stebėjimas, pokalbis žodžiu, ypač individualūs, esė, dienoraščiai
Atsakykite Patvirtinimas arba prieštaravimas  Gebėti padėti, atsakyti, prisitaikyti, išreikšti susidomėjimą, jausmus, kūrybiškai atlikti užduotis, savanoriškai paaiškinti Stebėjimas, pokalbis žodžiu, ypač individualūs, esė, dienoraščiai
Vertė Vertybių priėmimas, atskyrimas Gebėti parodyti pagarbą, rūpestį, atrasti savo sugebėjimus, paaiškinti prioritetus, moralines idėjas ir susieti su jų patirtimi. Stebėjimas, dienoraščiai, pristatymai, ataskaitos
Organizuoti arba konceptualizuoti reikšmes Suderinti vidinius konfliktus; plėtoti vertės sistemą  Gebėti veikti remiantis vertybėmis, interpretuoti įsitikinimų pagrindu, prisitaikyti, apsaugoti poziciją, pasirinkti atsakingai, pripažinti gėrio pasireiškimą. Stebėjimas, dienoraščiai, pristatymai, ataskaitos
Vertybių internalizavimas arba apibūdinimas Simbolių formavimas Savarankiškumas, elgtis nuosekliai su asmenine verte Stebėjimas, dienoraščiai, pristatymai, ataskaitos

 

3 žingsnis.  Personalių kompetencijų vertinimas/ įsivertinimas

Kompetencijų savęs vertinimas yra visiškai subjektyvus, šios metodikos kūrimas grindžiamas prielaida, kad šis subjektyvumas yra naudingas, nes stiprina žmonių asmeninę atsakomybę už savo sprendimus ir pasirinkimus. Už naudingą savęs subjektyvumą jis turėtų būti patenkintas kai kuriomis svarbiomis sąlygomis.

  1. Savianalizės konfidencialumas – besimokančiųjų laisvė pasirinkti, kiek jie dalinsis savęs vertinimo rezultatais. Tai reiškia, kad apibendrintiems rezultatams turėtų būti renkami tik būtini duomenys.
  2. Laisvė vertinti save be jokių išorinių sankcijų – besimokantiesiems netaikomos jokios sankcijos pagal jų savęs vertinimo medžiagą.
  3. Nuolatinė mentoriaus ar pedagogo pagalba ir parama prižiūrint savęs vertinimo procesą (fasilitavimas).

Fasilitatorius padeda įvertinti save, pateikdamas apgalvotus klausimus. Geras klausimas yra tas, kuris skatina mąstymą. Šioje metodikoje siūloma klasifikuoti klausimus pagal B. S. Bloomo sukurtą švietimo tikslų taksonomiją pagal pažintinio aktyvumo lygius (žinios, supratimas, taikymas, analizė, sintezė ir vertinimas).

Nustatytos šešios klausimų grupės:

  • paprasti klausimai yra tie, kurie atsako į tikslą, atkurti tam tikrą informaciją, pateikti kai kuriuos faktus. Jie dažniausiai keliami tradicinėse kontrolės formose: testuose, gyvenvietėse;
  • svarstytini klausimai – jų tikslas yra pateikti respondentui grįžtamąjį ryšį ir paaiškinti ką jis ką tik pasakė: „Jei aš gerai suprantu, tai …?“ “Galbūt aš neteisus, bet man atrodo, kad kalbėjote apie …?” Kartais pageidautina gauti informaciją, apie kurią interviatorius nepranešė, bet yra numanomas. Užduodami tokius klausimus, svarbu ne rodyti neigiamas veido išraiškas;
  • aiškinamieji klausimai paprastai prasideda žodžiais „Kodėl?“. Kartais jie reaguoja neigiamai, nes jie suvokiami kaip pasiteisinimų paklausa. Kitais atvejais jų tikslas yra nustatyti priežasties ir pasekmės ryšį. Jei atsakymas yra žinomas, klausimas nebėra aiškus, bet paprastas. Šis klausimas yra veiksmingas, kai atsakymas turi savarankiškumo elementų;
  • kūrybiški klausimai yra tie, kuriuose yra žodis „jei“, sąlygiškumas, prognozės, prognozės elementai. Pavyzdžiui: „Kaip pasaulis būtų kitoks, jei žmogaus ranka neturi penkių, bet trijų pirštų?“, „Ką manote, kaip aktorių santykiai bus antrojoje romano dalyje?“.
  • vertinamaisiais klausimais siekiama išsiaiškinti įvykių, reiškinių, faktų vertinimo kriterijus: „Kodėl tai gera ir tai blogai?“, „Koks skirtumas tarp atlyginimo ir socialinės paramos;“.
  • praktiniai klausimai tikslas yra nustatyti teorijos ir praktikos ryšį, pvz., „Kaip elgtis, jei buvote sodybos valdytojas?“

4 žingsnis. Asmeninio tobulinimo planas

Kompetencijų ugdymo poreikis grindžiamas paties asmens savęs vertinimu ir gebėjimu tinkamai pasirinkti tinkamiausias kompetencijų ugdymo temas. Tai reiškia, kad niekas negali geriau vertinti realių kompetencijų ugdymo poreikių nei pats asmuo.

 

Atsisiųsti šablonus:

Klausimai pagal Bloom

Kompetencijos vertinimo kortelė

 

Grįžti į modulį

Logo+Nordplus

Šis projektas finansuojamas pagal „Nordplus“ programą. Projektas atspindi tik projekto partnerių požiūrį, o „Nordplus“ programa negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateiktos informacijos naudojimą. Prjektas ID NPAD -2017/10203.

Nordplus_logo