Socialinis verslumas yra palyginti naujas terminas. Jis buvo pradėtas naudoti vos prieš kelis dešimtmečius. Tačiau šio termino vartojimą galima rasti per visą istoriją. Devynioliktame ir dvidešimtajame amžiuose buvo verslininkų, kurie stengėsi panaikinti socialines blogybes.

Be to, yra daugybė visuomenių ir organizacijų, kurios veikia vaikų teisių srityje, , tausoja aplinką, tvarko atliekas ir tt. Be socialinių problemų, socialinis verslumas taip pat apima ekologinių aplinkos problemų sprendimą. Dabar socialinio verslumo sąvoka yra plačiai vartojama, be to, ir įvairiomis formomis.

Reiktų paminėti, kad šiuo metu socialinio verslumo koncepcija kai kuriose kolegijose ir universitetuose  įtraukta kaip atskira vadybos kurso dalis.

Šiuolaikinis jaunimas supranta socialinių inovacijų naudą ir pasinaudodami savanorystės galimybėmis siūlo   puikias idėjas bei paslaugas, kad per socialinį verslumą greičiau galėtų  atnešti socialinius pokyčius.

Tai kas yra tas socialinis verslininkas? Tai pilietis, kuris susisurdamas su aktualia socialine problema,  imasi ją spręsti naudodamas novatoriškus sprendimus. Socialiniai verslininkai siekia pakeisti visuomenės veidą. Ar tai būtų sveikata, sanitarija, švietimas, aplinkosauga,  jų yra visur.

Todėl prieš pradedant veikti, visada reiktų prisiminti 7 socialinio verslo principus išdėstytus Nobelio premijos laureato Dr. Muhammad Yunu :

  1. Socialinio verslo misijayra išspręsti tam tikrą socialinę problemą visuomenėje (per socialinę inovaciją arba sėkmingų praktikų pritaikymą).
  1. Socialinis verslas yra finansiškai tvarus, turi gyvybingą verslo modelį.
  1. Socialinis verslas nemoka dividendų investuotojams– jo tikslas nėra akcininkų kapitalo maksimizavimas.
  1. Pelnas eina socialinei problemai spręstiarba yra reinvestuojamas į socialinio verslo plėtrą.
  1. Socialinis verslas veikia darnoje su aplinka.
  1. Darbuotojai gauna rinkos lygio arba aukštesnius atlyginimus, jų darbo sąlygos yra geresnės nei vidutinėje įmonėje.
  1. Kurk su džiaugsmu!

 

References: