Socialinis verslas (angl. social entreprise) – verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su visuomenei naudingais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos.

Pagal socialinio verslo gaires remiantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa:

Nevyriausybinių organizacijų ir socialinio verslo skirtumai pasireiškia: 

socialinio verslo veiklos komerciniu pobūdžiu, t .y. nuolatinių pajamų iš komercinės veiklos turėjimu, siekiu būti tvariu bei save išlaikančiu ir komercine veiklą naudoti kaip įrankį socialiniams/visuomeniniams tikslams pasiekti;

·       socialiniam verslui daroma rinkos pokyčių ir nuolat atsirandančių galimybių įtaka;

·       kliento, perkančio socialinio verslo kuriamas prekes ir/ar teikiamas paslaugas, užsitikrinimu (nereiktų painioti su tikslinei grupei teikiamomis prekėmis ir/ar paslaugomis);

·       verslo ilgalaikiu planavimu (būdingas ne projektinis, susijęs su trumpalaikiu finansavimu, o 3-5 metų verslo plėtros planavimas).

 

Tradicinio verslo ir socialinio verslo skirtumai pasireiškia: 

·       socialinio verslo aiškiu ne tik komercinio, bet ir socialinio tikslo turėjimu, kurie yra vienodai svarbūs;

·       didesnėmis socialinio verslo pradžios išlaidomis norint pasiekti savo socialinius įsipareigojimus jau nuo verslo pradžios;

·       įvairialype socialinio verslo finansavimo sandara, susidedančia iš pardavimų pajamų, komercinių sutarčių, projektinio bei valstybės finansavimo;

·       socialinio verslininko motyvacija panaudoti organizacijos potencialą socialiniam poveikiui pasiekti;

·       sunkesniu prieinamumu prie tradicinio verslo investicinių priemonių, tokių kaip nuosavo kapitalo finansavimas ar banko paskolos;

·       dėl itin plataus spektro suinteresuotųjų šalių, tikėtina, didesne politine ir biurokratine įtaka socialinio verslo plėtros procese;

·       rizikos vengimu, kai dėl savanoriškos tarybos vadovavimo socialiniam verslui stengiamasi priimti mažiau rizikingus strateginius verslo sprendimus;

·       menkesne finansine investuoto kapitalo grąža;

·       didesniu teigiamu pamatuojamu socialiniu poveikiu visuomenei;

·       socialinio verslo skaidriu ir įtraukiančiu valdymu, viešinant informaciją apie pelną bei socialinį poveikį suinteresuotoms šalims ir užtikrinant subalansuotą įvairių suinteresuotų šalių dalyvavimą, priimant sprendimus, ypač dėl uždirbto pelno reinvestavimo socialinei misijai įgyvendinti;

·       inovacijų kūrimu ir jų neapmokestinimu/nepatentavimu, siekiant, kad jos plistų kuo plačiau ir būtų pasiekta kuo didesne socialinė nauda.

 

Socialinių įmonių ir socialinio verslo skirtumai pasireiškia: 

·       didesniu socialinio verslo teigiamu socialiniu poveikiu visuomenei, kai tuo tarpu socialinėse įmonėse skatinama tik darbo integracija, kai suteikiamos darbo vietos tik nepalankioje darbo rinkos padėtyje atsidūrusiems piliečiams;

·       socialinio verslo skaidriu ir įtraukiančiu valdymu, viešinant informaciją apie pelną bei socialinį poveikį suinteresuotoms šalims ir užtikrinant subalansuotą įvairių suinteresuotų šalių dalyvavimą, priimant sprendimus, ypač dėl uždirbto pelno reinvestavimo socialinės misijos įgyvendinimui.

 

Įmonių socialinės atsakomybės ir socialinio verslo skirtumai pasireiškia: 

·         tikslo skirtumais: socialinio verslo pirminis tikslas – tai teigiamas ir pamatuojamas socialinis pokytis, kuriam įgyvendinti yra skiriamas uždirbtas pelnas, o socialiai atsakingo verslo pirminis tikslas išlieka kaip ir tradiciniame versle – uždirbti pelną įmonės savininkams, savanoriškai prisiimant įgyvendinti papildomus socialinius, aplinkosaugos, verslo skaidrumo aspektus daugiau nei to paprastai reikalauja teisės aktai. Akcentuojamas atsakingas pelno siekimas, todėl socialiai atsakingas verslas nesiekia sumažinti pelno siekimo tikslo.

 

Viešųjų įstaigų ir socialinio verslo skirtumai pasireiškia: 

·       socialinio verslo nepriklausomumu, kai socialinio verslo steigėjais negali būti valstybės ar savivaldybės institucijos;

·       aiškiu ir pamatuojamu socialinio verslo tikslu ir poveikiu tikslinės veiklos naudos gavėjų grupėms.

Europos Komisija mano, kad socialinio verslo plėtra turėtų vykti dviem kryptimis – skatinant tiek tradicinio privataus verslo susidomėjimą socialiniu verslu, tiek nevyriausybinių organizacijų domėjimąsi naujomis galimybėmis.

Įvertinant jau įgyvendinamų socialinio verslo iniciatyvų Lietuvoje sėkmingumą, jų plėtros potencialą ir valdžios ketinimus skatinti socialinio verslo plėtrą, matyti, kad perspektyvos socialiniam verslui yra didelės. Sudarant sąlygas socialinio verslo plėtrai, jo skatinimui, panaudojant Europos Sąjungos finansines priemones, Lietuvos kaimo regionuose atsirastų daugiau galimybių ir inovatyvių būdų ne tik spręsti kylančias socialines problemas, bet ir sustiprinti nevyriausybinio sektoriaus pajėgumus.

Socialinis verslas kaime

KOKIUS VERSLO MODELIUS TAIKANT GALI BŪTI PLĖTOJAMAS SOCIALINIS VERSLAS?

Įgyvendinant pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą remiamas priemones, socialinis verslas gali būti vykdomas pagal vieną ar kelis modelius:

Socialinio verslo subjekto veiklos modelis Vykdoma ekonominė veikla:
IŠORINIS nėra tiesiogiai susijusi su teigiamu socialiniu poveikiu, tačiau iš ekonominės veiklos gautas pelnas arba didžioji jo dalis investuojama konkrečiai socialinei problemai spręsti siekiant gauti teigiamą socialinį poveikį ir socialinė veikla vykdoma nuolatos;
INTEGRUOTAS turi tiesioginį teigiamą socialinį poveikį, o socialinės programos sutampa su verslo veiklomis (pavyzdžiui, socialiai pažeidžiamų grupių asmenų įdarbinimas, prekių ir paslaugų teikimas palankesnėmis sąlygomis tam tikrų socialinių grupių asmenims ir pan.);
ĮTERPTINIS turi tiesioginį teigiamą socialinį poveikį ir tuo pat metu užtikrinama finansinė grąža, kuri tiesiogiai susijusi su sukurtu socialiniu poveikiu. Kitaip tariant, vykdoma ekonominė veikla negalėtų veikti be socialinės veiklos paslaugos ar prekės, kurios yra skirtos konkrečiai socialinei grupei, ir kurios nariai yra ir socialinės naudos gavėjai (pavyzdžiui, socialinio finansavimo, mažo finansavimo organizacijos).

KOKIE SOCIALINIO VERSLO KRITERIJAI IR JŲ ATITIKČIAI KELIAMI REIKALAVIMAI TAIKOMI SOCIALINIO VERSLO VYKDYTOJAMS?

Kriterijai ir jų atitikčiai keliami reikalavimai:
1.     PAGAL SAVO ĮSTATUS AR KITĄ ĮSTATYMO NUSTATYTĄ JURIDINIO ASMENS STEIGIMO DOKUMENTĄ VYKDOMA NUOLATINE EKONOMINE VEIKLA SIEKIAMA PAGRINDINIO TIKSLO – IŠMATUOJAMO TEIGIAMO SOCIALINIO POVEIKIO
A. Juridinio asmens steigimo dokumentuose turi būti nurodyta:

1. kokia (-ios) numatoma (-os) vykdyti ekonominė (-ės) veikla (-os) pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK2 red.) (negali būti įrašyta, kad juridinis asmuo užsiims visa Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama veikla);

2. tikslinė (-ės) grupė (-ės);

3. socialinio poveikio tikslas, įvardijant socialinę problemą, kurią siekiama spręsti;

4. pagrindinė (-ės) orientavimosi kryptis (-ys), nurodant kokioje (-iose) srityje (-yse) numatomas socialinis poveikis.

B. Socialinio poveikio pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos  priemones galima siekti šiose srityse:

1. užimtumo skatinimo;

2. sveikatos apsaugos;

3. švietimo;

4. prevencijos įvairiose srityse.

C. Papildomo (-os) orientavimosi kryptis (-ys), nurodant kokioje (-iose) srityje (-yse) numatomas papildomas socialinis poveikis:

1. pagrindinių ūkio šakų (pvz.,: transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio paslaugų, būsto, turizmo ir kt.) poveikio aplinkai mažinimas;

2. efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas, atliekų tvarkymas ir pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas;

3. biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga;

4. gyvūnų globa;

5. kultūra ir visuomenės kūrybingumo skatinimas, kultūros paslaugų prieinamumo plėtojimas;

6. pilietiškumo, patriotiškumo ugdymas, visuomenės švietimas ir informavimas valstybės gynybos klausimais;

7.  žmogaus teisių ir lygių galimybių užtikrinimas ar kt.

D. Vykdydamas socialinį verslą ir siekdamas teigiamo socialinio poveikio, socialinio verslo subjektas turi:

1. vadovautis sąžiningumo, protingumo, naudos visuomenei siekimo, socialinio jautrumo, visuotinio gėrio principais;

2. socialiniam verslui pradėti ar plėtoti suteiktą paramą, įskaitant nereikšmingą (de minimis) pagalbą, naudoti tik teigiamam socialiniam poveikiui siekti ar didinti;

3. socialinio verslo pripažinimo fakto (suteikus paramą) nenaudoti nesąžiningai konkurencijai.

2.    GAUTAS PELNAS REINVESTUOJAMAS PAGAL IŠ ANKSTO APIBRĖŽTAS PELNO PASKIRSTYMO PROCEDŪRAS IR TAISYKLES, KAD BŪTŲ PASIEKTI PAGRINDINIAI IR PAPILDOMI SOCIALINIO VERSLO TIKSLAI BEI RODIKLIAI
A. Vidaus dokumente  aiškiai apibrėžiama pelno paskirstymo socialinei problemai spręsti siekiant teigiamo socialinio poveikio procedūra, nurodant:

1.  kokia pelno dalis yra skiriama;

2. kas gali priimti galutinį sprendimą dėl pelno paskirstymo;

3. kokiu dokumentu įforminamas pelno paskirstymas;

4. parengiama pelno lėšų paskirstymo ir sąsajų su numatytais socialinio poveikio tikslais ir rodikliais lentelė, kuri yra laikoma dokumento dėl pelno paskirstymo priedu ir gali būti tikslinama, keičiama tokia pat tvarka, pagal kurią buvo patvirtinta;

5. interneto svetainės, kurioje viešai skelbiamas pelno paskirstymo dokumentas su visais priedais, adresas.

B. Tuo atveju, jeigu galimi socialinio verslo naudos gavėjai turi būti atrinkti, t. y. nėra galimybių paslaugas suteikti visiems norintiems ir tikslinę grupę atitinkantiems naudos gavėjams, vidaus dokumente turi būti nustatyta aiški jų atrankos procedūra.
C. Gautas pelnas paskirstomas (reinvestuojamas) laikantis reikalavimų:

1. kai socialinį verslą vykdo viešieji juridiniai asmenys, konkrečiai socialinei problemai spręsti reinvestuojamas visas iš ekonominės veiklos vykdymo gautas pelnas (100 proc.);

2. kai socialinį verslą vykdo privatūs juridiniai asmenys, konkrečiai socialinei problemai spręsti reinvestuojama ne mažesnė kaip 80 proc. iš ekonominės veiklos vykdymo gauto pelno dalis;

3. visi tinkami socialinio verslo vykdytojai, vykdydami nuolatinę ekonominę veiklą, nurodytą juridinio asmens steigimo dokumentuose, ir (arba) siekdami išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio, daugiau nei 50 proc. pajamų turi gauti iš ekonominės veiklos. Gauta parama, labdara, dovanos, dotacijos, lėšos, gautos iš valstybės ir (arba) savivaldybės biudžeto konkurso ir (arba) ne konkurso būdu, skirtos konkretiems projektams finansuoti, negali būti laikomos pajamomis iš ekonominės veiklos.

3.    SOCIALINIO VERSLO SUBJEKTAS YRA VALDOMAS ATSKAITINGAI IR SKAIDRIAI, ĮTRAUKIANT Į VALDYMĄ SUINTERESUOTUOSIUS SUBJEKTUS AR JŲ TEISĖTUS ATSTOVUS, KURIEMS DARO POVEIKĮ VYKDOMA VEIKLA
A. Socialinio verslo subjekto vidaus dokumente aprašoma atskaitingo ir skaidraus valdymo tvarka, kurioje turi būti nurodoma:

1. informacija apie nustatytą darbo užmokestį konkrečiai (-ioms) pareigybei (-ėms);

2. informacija apie padarytas investicijas ir kokią pajamų dalį sudaro socialinio verslo (subjekto) sąnaudos;

3. informacija apie planuojamus ir vykdomus pirkimus;

4. informacija apie gautą paramą, labdarą, dotacijas, kitokią pagalbą ir įgyvendinamus projektus;

5. informacija apie galimybes dalyvauti socialinio verslo veikloje, projektuose ir (arba) galimybes savanoriauti.

B. Socialinio verslo subjekto vidaus dokumente aprašoma suinteresuotųjų subjektų įtraukimo į valdymą tvarka, vadovaujantis demokratinio valdymo ir partnerystės principais:

1. nurodoma, kokios organizacijos, institucijos dalyvauja valdyme, priima sprendimus;

2. pateikiama organizacijos struktūra, kurioje aiškiai nurodomas suinteresuotųjų asmenų įtraukimo mastas, jų pareigos priimant valdymo sprendimus, turinčius įtakos socialinio poveikio mastui, bei priimamų sprendimų galia. Privatūs juridiniai asmenys turi sudaryti patariamąjį valdymo organą, kuris užtikrina tinkamą suinteresuotųjų asmenų atstovavimą;

3. nurodomas suinteresuotųjų asmenų įtraukimas į socialinio poveikio planavimą, stebėseną ir matavimą.

4.    SOCIALINIO VERSLO SUBJEKTAS YRA NEPRIKLAUSOMAS NUO VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ BEI ĮSTAIGŲ, VIEŠOJO SEKTORIAUS ORGANIZACIJŲ
A. Socialinio verslo subjekto valdymas turi būti nepriklausomas nuo įmonių, įstaigų, organizacijų ar institucijų.
B. Viešųjų juridinių asmenų vykdomame socialiniame versle (steigėjo ar dalyvio teisėmis) gali dalyvauti savivaldybių ar valstybės institucijos, nepažeisdamos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatų. Tokiu atveju, jeigu savivaldybės ir (arba) valstybės institucijos dalyvauja socialiniame versle steigėjų ar dalyvių teisėmis, jų dalyvavimo būtinybė, poreikis turi būti aiškiai pagrįsti.
C. Socialinis verslas gali turėti partnerių, tokiu atveju santykiai tarp partnerių aptariami partnerystės (bendradarbiavimo) arba jungtinės veiklos sutartyje, kurioje negali būti numatyta socialinio verslo savarankiškumą varžančių nuostatų.

 KAIP MATUOJAMAS SOCIALINIO VERSLO SOCIALINIS POVEIKIS?

 Socialinio poveikio numatymas, jo stebėsena ir matavimas – būtina tinkamai ir kryptingai vykdomo socialinio verslo sąlyga.

Socialinio verslo vykdytojai:

  • turi nusistatyti aiškius, pamatuojamus pagrindinius socialinio poveikio rodiklius, pagal kuriuos vykdys nuolatinę (kasmetinę) vykdomo socialinio verslo stebėseną ir numatyto socialinio poveikio matavimą;
  • gali pasirinkti papildomus socialinio poveikio rodiklius (papildomiems socialinio poveikio efektams matuoti). Papildomų rodiklių pasiekimams netaikoma kontrolė, jie yra reikalingi socialinio poveikio istoriniams duomenims kaupti ir socialinio verslo efektyvumui didinti;
  • turi nustatyti aiškią socialinio poveikio teritoriją (kaimas, miestelis, seniūnija, savivaldybė, apskritis ar kt.);
  • turi nurodyti socialinės problemos nustatymo būdą ir mastą socialinio poveikio teritorijoje (pagrindžiama aktualiais statistiniais duomenimis, moksliniais tyrimais, kitais oficialiais dokumentais, kuriuos pateikia institucija ar organizacija, kaupianti tokius duomenis, pvz.,: priklausomybių ligų centras, probacijos tarnyba ar pan.).

ŠALTINIS: https://ismanuskaimas.lt/socialinis-verslas-kaime-kulturine-veikla-kaime/

Fotografija: http://invega.lt/lt/parengtas-socialinio-verslo-gidas/